Seimą sudaro 141 narys, išrinktas slaptu visuotiniu Lietuvos piliečių balsavimu. Seimo kadencija trunka ketverius metus.
Daugiausia – 56 mandatus – Seimo rinkimuose laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Konservatoriai Seimo rinkimuose laimėjo 31 mandatą, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 17, Liberalų sąjūdis – 14, po aštuonis – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Dar 7 Seimo nariai yra arba išsikėlę patys, arba patekę per vienmandates apygardas, nors jų partijos neperžengė 5 proc. ribos.
Naujųjų Seimo narių sąrašą ir svarbiausius faktus apie juos rasite čia.
Kaip Seimas priima įstatymus?
Svarbiausia Seimo funkcija – įstatymų leidyba ir jų priėmimas.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ne tik Seimas, bet ir Lietuvos Vyriausybė bei Prezidentas. Jie gali Seimui pateikti svarstyti įstatymų projektus.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Tačiau priimti įstatymus gali tik Seimas.
Įstatymus Seimas priima posėdžiuose, kurie rengiami antradieniais ir ketvirtadieniais sesijų metu. Seimas kasmet renkasi į dvi eilines sesijas – pavasario, kuri tęsiasi nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., ir rudens, kuri prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d.
Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Be to, Seimo posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Jei dauguma balsuoja prieš, įstatymas nėra priimamas. Balsavimas vyksta atvirai.
Po įstatymo projekto priėmimo Seime įstatymą per dešimt dienų Prezidentas turi pasirašyti arba jį atmesti. Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Jeigu Prezidentas atmeta įstatymą ir grąžina jį parlamentui, Seimas jį gali pataisyti atsižvelgdamas į Prezidento pastabas arba vėl priimti tokį, koks buvo.
Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Jų iš viso yra devyni, pavyzdžiui, Valstybinės kalbos ar Valstybės himno konstituciniai įstatymai.
Kokias dar funkcijas Seimui numato Konstitucija?
Konstitucija Seimui taip pat numato šias funkcijas:
Svarstyti ir priimti Konstitucijos pataisas;
Priimti nutarimus dėl referendumų;
Skirti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
Steigti įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skirti ir atleisti jų vadovus;
Pritarti arba nepritarti Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
Svarstyti Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir apsispręsti, ar jai pritarti;
Vyriausybės siūlymu steigti ir panaikinti ministerijas;
Prižiūrėti Vyriausybės veiklą, esant reikalui reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;
Skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
Skirti ir atleisti valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
Skirti savivaldybių tarybų rinkimus;
Sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti jos sudėtį;
Tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti, kaip jis vykdomas;
Nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
Ratifikuoti ir denonsuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarstyti kitus užsienio politikos klausimus;
Nustatyti Respublikos administracinį suskirstymą;
Steigti Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
Leisti amnestijos aktus;
Įvesti tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Kaip vyksta įstatymų nagrinėjimas Seime prieš juos priimant?
Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus. Jų funkcijas apibrėžia Seimo statutas. Jie svarsto įstatymų projektus ir rengia išvadas. Taip pat komitetai rengia įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, analizuoja naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą.
Kiekvienam komitetui, išskyrus Europos reikalų komitetą, gali priklausyti nuo 7 iki 17 Seimo narių. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai. Kiekvienas Seimo narys privalo priklausyti bent vienam komitetui.
Komitetai vykdo ir kitas Seimo funkcijas, pavyzdžiui, svarsto Vyriausybės programą, svarsto pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas, nagrinėja rinkėjų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus ir t. t.
Pagal dabartinį Seimo statutą Seime egzistuoja 15 komitetų – Aplinkos apsaugos, Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Europos reikalų, Informacinės visuomenės plėtros, Kaimo reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Žmogaus teisių.
Siauresnės paskirties reikalams nagrinėti yra sudaromos komisijos – tiek nuolatinės, tiek laikinosios.
Nuolat veikia Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos. 2012-2016 m. Seime iš viso veikė 13 komisijų.
Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.
Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas.
Kas yra Seimo frakcijos?
Visi Seimo nariai, patekę į Seimą, susiskirsto į frakcijas. Frakcijos Seime kuriasi į Seimą patekusių politinių partijų pagrindu. Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į Seimą patekę kandidatai susiburs į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją, socialdemokratų Seimo nariai – į socialdemokratų frakciją ir taip toliau.
Frakcijų narių skaičius nebūtinai sutampa su partijos per rinkimus gautų mandatų skaičiumi.
Patys išsikėlę Seimo nariai gali apsispręsti prisijungti prie kokios nors partijos pagrindu suburtos frakcijos, jei ši juos priims. Per vienmandates apygardas į Seimą patekę partijų, kurios pralaimėjo daugiamandatėje apygardoje (pavyzdžiui, Darbo partijos) kandidatai taip pat turės spręsti – bandyti jungtis prie kokios nors frakcijos ar likti mišrioje grupėje.
Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.
Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos frakcijos teisės.
Ar Seimo narys gali turėti kitą darbą?
Ne. Seimo narys negali užimti pareigų kitose valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku arba ministru.
Kada gali būti skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai?
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas, jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriima sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai.
Prezidentas pirmalaikius rinkimus gali skelbti ir Vyriausybės siūlymu, jei Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Kaip skamba Seimo nario priesaika?
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Kokiais atvejais, dar nesibaigus Seimo kadencijai, Seimo narys nustotų eiti savo pareigas?
Nesibaigus Seimo kadencijai, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jei jis miršta, jis atsistatydina, teismas pripažįsta jį neveiksniu, Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka arba Seimo rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais. Taip pat Seimo narys nustotų buvęs Seimo nariu, jei taptų Europos parlamento ar savivaldybės tarybos nariu arba netektų Lietuvos Respublikos pilietybės
Kokį atlyginimą gauna Seimo narys?
Bazinis Seimo nario mėnesinis atlyginimas – 2531 euras 70 centų. Seimo frakcijų seniūnai, seniūnų pavaduotojai, komitetų, pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai bei jų pavaduotojai, Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai ir opozicijos lyderis gauna didesnes algas. Didžiausią algą Seime gauna Seimo pirmininkas – 3366 eurų 90 centų.
Seimo nariams ne iš Vilniaus nemokamai suteikiamos gyvenamosios patalpos Seimo viešbutyje.
Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.
